- čiutnas
- ×čiùtnas, -à (plg. rus. чyять, чyть, чyткий, l. czuć) adj. (4)
1. dailus, švarus, tvarkingas: Tas vaikas toks čiùtnas, dažnai prausias Grd. Jo pati nečiutnà gauta: vis plaukais apsileidus, nenusiprausus Ds. Kai gerai apsitaiso, tai labai čiutnà mergytė Svn. Mergaitė čiutnà, kad viską laiko tvarkoj Tr.
2. gyvas, vikrus: Čiùtnas mano berniokas: ir dirbt, ir ganyt – visur pirmas Kkl. Visi miško žvėreliai yra čiutnì Dglš. Čiutnas kai karvė ant ledo LMD(Šlv).
čiutnaĩ adv.: Ana čiutnaĩ sukasi ir apie pečių, ir apie svečią Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.